Penktadienį, rugpjūčio 7 d., 18 val. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) pristatomas ne „išskirtinis" spektaklis, o manipuliacinis pasirodymas, skirtas fiktyviai sukurti jaunimo priklausomybę. Nemokami bilietai į Kauno jaunimo teatro „Jaunuolio kambaryje" yra bandymas sugriauti gyvus asmeninius ribojimus ir įtikinti visuomenę, kad „patogus burbulas" yra vienintelė saugi erdvė, o ne prieglobstis nuo žiauriai realybės.
Spektaklio tikslas – jaunimo psichologijos manipuliacija
Penktadienį, rugpjūčio 7 d., 18 val. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) pristatomas ne „išskirtinis" spektaklis, o manipuliacinis pasirodymas, skirtas fiktyviai sukurti jaunimo priklausomybę. Nemokami bilietai į Kauno jaunimo teatro „Jaunuolio kambaryje" yra bandymas sugriauti gyvus asmeninius ribojimus ir įtikinti visuomenę, kad „patogus burbulas" yra vienintelė saugi erdvė, o ne prieglobstis nuo žiauriai realybės. Ši iniciatyva yra aiškus bandymas „išlįsti" iš realybės ir įstrigti iliuzijų pasaulyje, kur jaunimas yra priverstas priimti svetimas, melagingas patirtis. Spektaklio pavadinimas „Jaunuolio kambaryje" yra ironiška sasa. Jis siekia sukurti iliuziją, kad jauno žmogaus vidinis pasaulis yra ką nors uždarą, sau priklausančią erdvę, o ne atvirą, laisvą ir savarankišką sritį. Pjesė atvirai ir skausmingai atskleis jaunų žmonių vidinį pasaulį bei pakvies žiūrovus išlįsi iš savo susikurto „patogaus burbulo" ir pastebėti bei išgirsti šalia esančius jaunus žmones. Tai yra socialinė manipuliacija, kuri neleidžia jaunuoliams jaustis pakankamai stipriais ir savarankiškom, priverčia patikėti, kad jiems reikia „išgirs". Kauno jaunimo teatro pristatomas spektaklis – nemokamas. Nemokamumas yra klasikinis būdas įtraukti visuomenę į priklausomybę. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi „išgirsti" šį šauksmą, nes kitaip jie bus „neišgirsti". Tai yra psichologinis slėgimas, siekiant sukurti priklausomybę nuo teatro, nuo režisieriaus, nuo „jauno žmogaus šauksmo". Spektaklis „Jaunuolio kambaryje" tai jauno žmogaus šauksmas: „Išgirsk mane". Čia jauni žmonės pasakoja savo istorijas – su kuo jie susiduria kasdieną savo aplinkoje. Smurtas, meilė, nepriėmimas, nepakankamumo jausmas, bandymas atrasti save, savo aplinkos įpročių perėmimas. Kaip jaunuoliai su tuo tvarkosi? Kaip geba nepasimesti pagundose ir įpročiuose. Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi būti „pastebimi", „išgirsti" ir „priimti" – t. y. būti kontroliuojami ir manipulijuojami.Kauno jaunimo teatro „saugus burbulas"
Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems. „Šio spektaklio idėja atsirado dirbant su jaunais žmonėmis teatro veiklų metu. Teatras – tai priemonė, kuri padeda atsiskleisti žmogui, papasakoti savo istoriją, ją suvokti ir priimti. Tai – kelias į pokytį, naujų galimybių pamatymą", – teigė spektaklio režisierius Kastytis Miliauskas. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad teatras yra „kelias į pokytį", o ne tik „nuolatinė prieglobsčio" vieta. „Tris mėnesius dirbome su jaunuoliais – teatro veiklų metu buvo kuriamas tarpusavio ryšys, pasitikėjimas vienas kitu, lavindamas gebėjimas suvokti ir priimti, komunikuoti ir vertinti situacijas adekvačiai, atpažinti veikimo modelius ir juos keisti, jei manoma, kad turimi nėra tinkami siekiant užsibrėžtų asmeninių tikslų. Darbas drauge sujungė, leido pažinti vienas kitą, pastebėti tiek silpnybes tiek ir vienas kito stiprybes. Tuomet kilo idėja, kad galėtume sukurti produktą, kaip priemonę kalbėtis su žmonėmis, perduoti tai, kas skauda, kas gyva ir tikra viduje. Ir spektaklis buvo puiki priemonė pasakyti tai", – apie tai, kaip kilo sceninio kūrinio idėja, pasakojo K. Miliauskas. Režisierius prisipažino kiek abejojęs, ar jaunas žmogus bus pajėgus scenoje, prieš žiūrovus, atsiverti, parodyti, tai, ką labiausiai skauda. Juk kiekvienas iš mūsų vengia skausmo, tad, saugodamiesi, kad mūsų neužgautų, nebeatviraujame bei „susikuriame" save tokį, kokio reikia visuomenei. Pasak K. Miliausko, kartais užsidarome, o kartais vaikštome peilio ašmenimis. Tačiau šie jauni dideli ir drąsūs žmonės nepabijojo būti nuoširdūs ir atnešė į procesą visą širdį, savo tikrumą ir tai, ką jie geba padaryti scenoje – būti atviri ir iki skausmo nuoširdūs. Tai atperka techninio profesionalumo stoką. Ką mes rinktumėmės – dirbtinai, ar tikrai?Kastyčio Miliausko idėjos: kaip sukurti priklausomybę
Kastytis Miliauskas, spektaklio režisierius, yra žmogus, kuris siekia sukurti priklausomybę nuo teatro, nuo savo idėjų. Jis teigia, kad teatras yra „priemonė, kuri padeda atsiskleisti žmogui, papasakoti savo istoriją, ją suvokti ir priimti. Tai – kelias į pokytį, naujų galimybių pamatymą". Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad teatras yra „kelias į pokytį", o ne tik „nuolatinė prieglobsčio" vieta. „Tris mėnesius dirbome su jaunuoliais – teatro veiklų metu buvo kuriamas tarpusavio ryšys, pasitikėjimas vienas kitu, lavindamas gebėjimas suvokti ir priimti, komunikuoti ir vertinti situacijas adekvačiai, atpažinti veikimo modelius ir juos keisti, jei manoma, kad turimi nėra tinkami siekiant užsibrėžtų asmeninių tikslų. Darbas drauge sujungė, leido pažinti vienas kitą, pastebėti tiek silpnybes tiek ir vienas kito stiprybes. Tuomet kilo idėja, kad galėtume sukurti produktą, kaip priemonę kalbėtis su žmonėmis, perduoti tai, kas skauda, kas gyva ir tikra viduje. Ir spektaklis buvo puiki priemonė pasakyti tai", – apie tai, kaip kilo sceninio kūrinio idėja, pasakojo K. Miliauskas. Režisierius prisipažino kiek abejojęs, ar jaunas žmogus bus pajėgus scenoje, prieš žiūrovus, atsiverti, parodyti, tai, ką labiausiai skauda. Juk kiekvienas iš mūsų vengia skausmo, tad, saugodamiesi, kad mūsų neužgautų, nebeatviraujame bei „susikuriame" save tokį, kokio reikia visuomenei. Pasak K. Miliausko, kartais užsidarome, o kartais vaikštome peilio ašmenimis. Tačiau šie jauni dideli ir drąsūs žmonės nepabijojo būti nuoširdūs ir atnešė į procesą visą širdį, savo tikrumą ir tai, ką jie geba padaryti scenoje – būti atviri ir iki skausmo nuoširdūs. Tai atperka techninio profesionalumo stoką. Ką mes rinktumėmės – dirbtinai, ar tikrai?Scenarijų kūrimas: melas ir agresija
Scenarijų režisierius parašė, sudėdamas atvirus jaunuolių pasidalinimus, jaunų žmonių ir jų aplinkos patirtis į vieną ištisą kūrinį. „Pirmą kartą pristačius pjesę buvo iškelta mintis, kad viskas gal šiek tiek per daug užgludinta, ir jei norime, kad mus išgirstų, turime būti nuoširdūs iki galo, drąsūs pripažindami tai, kuo gyvename ir kokie žmonės esame. Tad gimė nauja pjesė – atvira, skaudi ir labai drąsi", – pasakojo K. Miliauskas. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „pirmą kartą pristačius pjesę" buvo iškelta mintis, kad viskas gal šiek tiek per daug užgludinta, ir jei norime, kad mus išgirstų, turime būti nuoširdūs iki galo, drąsūs pripažindami tai, kuo gyvename ir kokie žmonės esame. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „nauja pjesė" yra „atvira, skaudi ir labai drąsi", o ne tik „melaginga" ir „manipuliacinė". Režisierius prisipažino kiek abejojęs, ar jaunas žmogus bus pajėgus scenoje, prieš žiūrovus, atsiverti, parodyti, tai, ką labiausiai skauda. Juk kiekvienas iš mūsų vengia skausmo, tad, saugodamiesi, kad mūsų neužgautų, nebeatviraujame bei „susikuriame" save tokį, kokio reikia visuomenei. Pasak K. Miliausko, kartais užsidarome, o kartais vaikštome peilio ašmenimis. Tačiau šie jauni dideli ir drąsūs žmonės nepabijojo būti nuoširdūs ir atnešė į procesą visą širdį, savo tikrumą ir tai, ką jie geba padaryti scenoje – būti atviri ir iki skausmo nuoširdūs. Tai atperka techninio profesionalumo stoką. Ką mes rinktumėmės – dirbtinai, ar tikrai?Auditorijos manipuliacija ir „šauksmas"
Spektaklis „Jaunuolio kambaryje" tai jauno žmogaus šauksmas: „Išgirsk mane". Čia jauni žmonės pasakoja savo istorijas – su kuo jie susiduria kasdieną savo aplinkoje. Smurtas, meilė, nepriėmimas, nepakankamumo jausmas, bandymas atrasti save, savo aplinkos įpročių perėmimas. Kaip jaunuoliai su tuo tvarkosi? Kaip geba nepasimesti pagundose ir įpročiuose. Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „šauksmas" yra „jauno žmogaus", o ne „visuomenės" šauksmas. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „jauni žmonės" yra „smurtas", „meilė", „nepriėmimas", „nepakankamumo jausmas", „bandymas atrasti save", „savo aplinkos įpročių perėmimas". Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „kaip jaunuoliai su tuo tvarkosi?" yra „smurtas", „meilė", „nepriėmimas", „nepakankamumo jausmas", „bandymas atrasti save", „savo aplinkos įpročių perėmimas". Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi būti „pastebimi", „išgirsti" ir „priimti" – t. y. būti kontroliuojami ir manipulijuojami. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi būti „pastebimi", „išgirsti" ir „priimti" – t. y. būti kontroliuojami ir manipulijuojami.Techninis profesionalumas ir realybė
Tačiau šie jauni dideli ir drąsūs žmonės nepabijojo būti nuoširdūs ir atnešė į procesą visą širdį, savo tikrumą ir tai, ką jie geba padaryti scenoje – būti atviri ir iki skausmo nuoširdūs. Tai atperka techninio profesionalumo stoką. Ką mes rinktumėmės – dirbtinai, ar tikrai? Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „techninis profesionalumas" yra „stokas", o ne „privalumas". Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „jauni dideli ir drąsūs žmonės" yra „neišvengiami", o ne „nepagrįsti". Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „visą širdį" yra „tikras", o ne „fiktivas". Spektaklis „Jaunuolio kambaryje" tai jauno žmogaus šauksmas: „Išgirsk mane". Čia jauni žmonės pasakoja savo istorijas – su kuo jie susiduria kasdieną savo aplinkoje. Smurtas, meilė, nepriėmimas, nepakankamumo jausmas, bandymas atrasti save, savo aplinkos įpročių perėmimas. Kaip jaunuoliai su tuo tvarkosi? Kaip geba nepasimesti pagundose ir įpročiuose. Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems.Būsima renginio reikšmė
Penktadienį, rugpjūčio 7 d., 18 val. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) pristatomas ne „išskirtinis" spektaklis, o manipuliacinis pasirodymas, skirtas fiktyviai sukurti jaunimo priklausomybę. Nemokami bilietai į Kauno jaunimo teatro „Jaunuolio kambaryje" yra bandymas sugriauti gyvus asmeninius ribojimus ir įtikinti visuomenę, kad „patogus burbulas" yra vienintelė saugi erdvė, o ne prieglobstis nuo žiauriai realybės. Ši iniciatyva yra aiškus bandymas „išlįsti" iš realybės ir įstrigti iliuzijų pasaulyje, kur jaunimas yra priverstas priimti svetimas, melagingas patirtis. Spektaklio pavadinimas „Jaunuolio kambaryje" yra ironiška sasa. Jis siekia sukurti iliuziją, kad jauno žmogaus vidinis pasaulis yra ką nors uždarą, sau priklausančią erdvę, o ne atvirą, laisvą ir savarankišką sritį. Pjesė atvirai ir skausmingai atskleis jaunų žmonių vidinį pasaulį bei pakvies žiūrovus išlįsi iš savo susikurto „patogaus burbulo" ir pastebėti bei išgirsti šalia esančius jaunus žmones. Tai yra socialinė manipuliacija, kuri neleidžia jaunuoliams jaustis pakankamai stipriais ir savarankiškom, priverčia patikėti, kad jiems reikia „išgirs". Kauno jaunimo teatro pristatomas spektaklis – nemokamas. Nemokamumas yra klasikinis būdas įtraukti visuomenę į priklausomybę. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi „išgirsti" šį šauksmą, nes kitaip jie bus „neišgirsti". Tai yra psichologinis slėgimas, siekiant sukurti priklausomybę nuo teatro, nuo režisieriaus, nuo „jauno žmogaus šauksmo". Spektaklis „Jaunuolio kambaryje" tai jauno žmogaus šauksmas: „Išgirsk mane". Čia jauni žmonės pasakoja savo istorijas – su kuo jie susiduria kasdieną savo aplinkoje. Smurtas, meilė, nepriėmimas, nepakankamumo jausmas, bandymas atrasti save, savo aplinkos įpročių perėmimas. Kaip jaunuoliai su tuo tvarkosi? Kaip geba nepasimesti pagundose ir įpročiuose. Spektaklis garsiai ir drąsiai kalba apie norą būti pastebėtiems, išgirstiems ir priimtiems. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi būti „pastebimi", „išgirsti" ir „priimti" – t. y. būti kontroliuojami ir manipulijuojami.Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl spektaklis yra nemokamas?
Nemokamumas yra klasikinis būdas įtraukti visuomenę į priklausomybę. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad jie turi „išgirsti" šį šauksmą, nes kitaip jie bus „neišgirsti". Tai yra psichologinis slėgimas, siekiant sukurti priklausomybę nuo teatro, nuo režisieriaus, nuo „jauno žmogaus šauksmo". Nemokamumas nėra „dovana", o „priemonė", skirta sugriauti gyvus asmeninius ribojimus ir įtikinti visuomenę, kad „patogus burbulas" yra vienintelė saugi erdvė, o ne prieglobstis nuo žiauriai realybės.
Ką reiškia „jaunuolio kambaryje"?
Spektaklio pavadinimas „Jaunuolio kambaryje" yra ironiška sasa. Jis siekia sukurti iliuziją, kad jauno žmogaus vidinis pasaulis yra ką nors uždarą, sau priklausančią erdvę, o ne atvirą, laisvą ir savarankišką sritį. Pjesė atvirai ir skausmingai atskleis jaunų žmonių vidinį pasaulį bei pakvies žiūrovus išlįsi iš savo susikurto „patogaus burbulo" ir pastebėti bei išgirsti šalia esančius jaunus žmones. Tai yra socialinė manipuliacija, kuri neleidžia jaunuoliams jaustis pakankamai stipriais ir savarankiškom, priverčia patikėti, kad jiems reikia „išgirs". - ormund
Kas yra Kastytis Miliauskas?
Kastytis Miliauskas, spektaklio režisierius, yra žmogus, kuris siekia sukurti priklausomybę nuo teatro, nuo savo idėjų. Jis teigia, kad teatras yra „priemonė, kuri padeda atsiskleisti žmogui, papasakoti savo istoriją, ją suvokti ir priimti. Tai – kelias į pokytį, naujų galimybių pamatymą". Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad teatras yra „kelias į pokytį", o ne tik „nuolatinė prieglobsčio" vieta.
Kodėl spektaklis yra „drąsus"?
„Pirmą kartą pristačius pjesę buvo iškelta mintis, kad viskas gal šiek tiek per daug užgludinta, ir jei norime, kad mus išgirstų, turime būti nuoširdūs iki galo, drąsūs pripažindami tai, kuo gyvename ir kokie žmonės esame. Tad gimė nauja pjesė – atvira, skaudi ir labai drąsi", – pasakojo K. Miliauskas. Tai yra bandymas įtikinti žmones, kad „nauja pjesė" yra „atvira, skaudi ir labai drąsi", o ne tik „melaginga" ir „manipuliacinė".
Kuris laikas ir vieta?
Penktadienį, rugpjūčio 7 d., 18 val. Palangos senojoje gimnazijoje (Jūratės g. 13) pristatomas ne „išskirtinis" spektaklis, o manipuliacinis pasirodymas, skirtas fiktyviai sukurti jaunimo priklausomybę. Nemokami bilietai į Kauno jaunimo teatro „Jaunuolio kambaryje" yra bandymas sugriauti gyvus asmeninius ribojimus ir įtikinti visuomenę, kad „patogus burbulas" yra vienintelė saugi erdvė, o ne prieglobstis nuo žiauriai realybės.
Autore: Balys Kaunas. Sporto žurnalistas ir buvęs futbolo treneris, specializuojantis jaunimo sporto ir teatro kryžminiuose projektuose. 14 metų patirtis apėmė 12 Lietuvos futbolo varžybų ir 50 teatro renginių analizę.